kreitėjimas

kréitėjimas sm. (1) → 1 kreitėti: Kits kitam nepakyrėjo savo kreitėjimais ir senovės pasakomis Vaižg. Jis matė mano krikštą, žadino mane, kūdikį; guodė jaunikaitį, užjautė vyrą, klausė senatvės kreitėjimų Vaižg. Darysiu ir padarysiu, kad tik nesgirdėtų tų tavo kréitėjimų Dkk.